Šarm el Šeichas(Sharm el Sheikh) - dažnai yra vadinamas Egipto perlu. Tai vienas prestižiškiausių ir brangiausių Raudonosios jūros kurortų, kuriame atostogauja šalies elitas,  vyksta arabiškojo pasaulio lyderių aukščiausio lygio susitikimai. Viešbučiai čia arabiško stiliaus. Daugiausia 4-5 žvaigždučių. Miesto senamiestyje nėra jokių architektūrinių paminklų. Nuvykę į jį rasite tik suvenyrų turgų, tačiau tai vienas iš didžiausią įvairovę barų ir klubų turinčių miestų Egipte. Visa miesto kurortinė zona Sinajaus pusiasalio pakrante tęsiasi maždaug 35 km.  Visas Šarm el Šeicho kurortas yra padalytas į  kurortines zonas.

Nama Bėjus(Naama Bay)  yra pati seniausia ir pati didžiausia Šarm el Šeicho kurortinė zona. Viešbučiai čia išsidėstę keliomis zonomis išilgai pakrantės. Pirmoje zonoje esantys viešbučiai atskirti nuo pliažo plačiu 3 kilometrų ilgio pėsčiųjų taku, kuris toliau pereina į pagrindinę miesto gatvę. Šioje alėjoje, apsuptoje palmių, išsidėstę  gausybė parduotuvėlių, jūros gėrybių ir žuvies restoranų, naktinių klubų, kazino, beduinų stiliaus kavinių. Dėl nuostabių koralų spalvų, formų bei Raudonosios jūros gyventojų įvairovės, Šarm el Šeichas taip pat žinomas kaip pasaulio nardymo Meka. Koralus ir spalvingas žuvis čia galima pamatyti beveik prie pat kranto.  Už 18 km nuo kurorto įsikūręs UNESCO saugomas Ras Mohamedo(Ras Mohammed)  povandeninio Raudonosios jūros pasaulio draustinis. Šis povandeninis parkas įkurtas 1983 m. 97 kvadratinių kilometrų plote. Jame galima išvysti per 1000 žuvų rūšių ir apie 150 rūšių koralų.

Egipto virtuvė nors ir kildinama iš  Senovės Egipto virtuvės, tačiau yra turkiškos ir arabiškos virtuvių derinys. Daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų, egiptiečiai pirmieji  pradėjo kepti duoną, todėl ji yra būtina kiekvieno egiptiečio virtuvėje.  Antras išskirtinis šios virtuvės bruožas – tai įvairūs pupelių(fuul) patiekalai. Virtos pupelės paprastai patiekiamos įsuktos į duonos lakštą kartu su salotomis, kiaušiniais, česnaku, sviestu, rūkyta jautiena. Tamija - pupų tešlos rutuliukai, virti riebaluose ir patiekiami su įvairiais aštriais padažais.

Egipte mėgstama kofta – tai dažniausiai avienos arba jautienos faršas, maišomas su priedais (ryžiais, kiaušiniais, prieskoniais, daržovėmis). Kartais ruošiamos koftos tik iš žuvies ar daržovių. Kebabas - ant ugnies kepti mėsos gabaliukai, paprastai – aviena, tačiau gaminamas ir iš vištienos. Mėsa paprastai pateikiama su  kepintais pomidorais ir svogūnais, pridedama daug petražolių. Iš kitų mėsos patiekalų čia galima paragauti mums neįprastos balandžių mėsos, kuri patiekiama su grikiais, ryžiais, svogūnais, pomidorais ir įvairiais prieskoniais. Kušari - patiekalas, gaminamas iš makaronų, ryžių, lęšių, avinžirnių, kurie apliejami aštriu česnako, acto ir pomidorų padažu. Mahshi(primenanti balandėlius) yra gaminama iš įvairių daržovių: vasarą iš vynuogių lapų, žiemą iš kopūstų, pipirų, žaliųjų ar juodųjų baklažanų. Į vidų pridedama maltos mėsos, kartu su ryžiais, svogūnais, petražolėmis bei kitomis prieskoninėmis žolelėmis ir apkepama.

Iš pieno produktų Egipte galima rasti jogurto, bei sūrių (gibna), kurie būna dviejų rūšių: minkštieji balti sūriai gibna beida ir kietieji sūriai gibna rumy.

Kepiniai su cukruotu viršumi Egipte vadinami bendru žodžiu – baklava. Jie pagardinami pistacijomis, smulkintais riešutais ir sirupu. Kita saldumynų rūšis – kunafa. Ji gaminama iš skystos tešlos, kuri leidžiama ant karštos lėkštės tampa panaši į vermišelius.

Arbata  ir kava  Egipte paprastai gaminamos stiprios ir saldžios. Troškulį taip pat galima numalšinti šviežiai spaustomis mangų, guavų, citrinų, apelsinų, granatų sultimis. Egipte gaminamas 2 rūšių alus: Stella ir Sakkara. Populiariausi vynai: „Omar Khayyam", „Obelisk", „Grand Marquis" (raudonasis ir baltasis) ir „Cru de Ptolemees" (baltasis).

Egipte negalima fotografuoti karinių objektų, valstybinių įstaigų, tiltų bei uostų.

Santuoka ir šeimos sukūrimas – kiekvieno musulmono pareiga.  Pagal Egipto įstatymus vyras gali turėti 4 žmonas, tačiau su sąlyga, kad visos žmonos bus vienodai aprūpintos ir mylimos. Be to žmonos turi žinoti viena apie kitą ir duoti sutikimą santuokai.  Egipte galima pamatyti juodai apsirengusias moteris, dažniausiai kaimo vietovėse. Visiškai užsidangsčiusios moterys Egipto visuomenėje laikomos ypač religingomis arba ypač gražiomis. Paprastai tamsiau rengiasi ištekėjusios moterys arba susižadėjusios merginos.  Egipte apie 90 procentų gyventojų išpažįsta islamą (musulmonai sunitai), o likusieji 10 procentų - koptai (egiptiečiai krikščionys).

Lankytojai įleidžiami  į visas Egipto mečetes, tačiau kitatikiams nereikėtų ten eiti maldos metu.

Lankantis šventose vietose reikia pridengti pečius ir kelius, moterys turėtų ant plaukų užsimesti skarą. Batus reikia palikti už durų. Nemandagu ir neetiška mečetėje fotografuoti ir vaikščioti aplink besimeldžiančius žmones.

Ramadanas yra 9 mėnulio kalendoriaus mėnuo, jis trunka 30 dienų – nuo jaunaties iki kitos jaunaties. Per ramadaną nuo saulės patekėjimo iki saulės laidos musulmonai nevalgo, negeria, nerūko, neteikia sau jokių kūniškų malonumų. Tai kūniško ir dvasinio apsivalymo mėnuo. Nuo ramadano pasninko atleidžiami vaikai iki 14 metų, senyvo amžiaus žmonės, ligoniai, nėščios ar kūdikį maitinančios moterys.

Egipte nėra nei vaikų nei senelių namų, kadangi tiek vaikai, tiek pagyvenę žmonės čia labai gerbiami ir mylimi.

Egipte visur būtina derėtis. Tai savotiška pramoga ir egiptiečių gyvenimo būdas. Kainas galima čia „numušti“ per pusę ar net daugiau. Derybų sėkmė priklauso ne tik nuo pardavėjo, bet ir nuo pirkėjo noro ir gebėjimo derėtis. Pirmomis dienomis atvykus į Egiptą iš viso nereikėtų pirkti. Pirmiausia reikia apžiūrėti pasiūlą, o perkant niekada nereikia rodyti didelio susidomėjimo patikusia preke. Derybų metu, siekdamas nustatyti Jūsų perkamąją galią, pardavėjas gali klausinėti įvairiausių dalykų: iš kokios šalies esate, kuo dirbate, ar pirmą kartą Egipte ir pan.

Sveikinantis Egipte įprasta paspausti ranką, o ypatingą simpatiją išreiškiama ranką palaikant ilgiau. Geri draugai bei seni pažįstami Egipte sveikinasi apsikabindami ir du ar tris kartus paliesdami vienas kitą žandais, tačiau savęs liesti vietiniams neleiskite, nes leidimas liesti – familiarumo požymis.

Egipte arbatpinigius(bakšišą) įprasta palikti nešikams, kambarių tvarkytojams, taksistams, vairuotojams, padavėjams.  Taksi vairuotojams reikia palikti 10 proc. sumos, padavėjams restoranuose – 10–15 proc. Egiptiečiai nepasižymi gėdos arba saikingumo jausmu, todėl net ir gavę arbatpinigių gali paprašyti  daugiau, tačiau jeigu arbatpinigių nepaliksite pakankamai, galite būti sugėdinti prieš kitus svečius.

Pasivažinėjimas visureigiais, keturračiais, jodinėjimas arabiškais žirgais, kupranugariais, nardymas, kelionės povandeniniu laivu, motorizuotas vandens sportas, jėgos aitvarai, burlentės.

Kairas(Cairo) - tūkstančio minaretų miestas, Egipto sostinė ir širdis, bei  didžiausias ne tik šalies  bet ir visos  Afrikos miestas. Jo istorija žinoma dar nuo romėnų laikų, kuomet miestas  vadintas Babilono, vėliau Fustato vardu. 642 Pr. Kr. Egiptą užkariavo Arabijos pusiasalio klajokliai arabai, kurie į Egiptą atnešė savo tikėjimą – islamą,  bei įkūrė naują sostinę  Kairą. Mieste daugybė kontrastų. Gatvėse tarp naujausių modelių mašinų galima pamatyti asiliuko tempiamą vežimą. Ant Nilo kranto galima išvysti ne tik modernių dangoraižių, prašmatnių viešbučių, bet ir čia pat besiglaudžiančių lūšnelių. Kaire išlikęs vienas iš seniausių pasaulyje musulmoniškų miestų kompleksų su siaurų rytietiško stiliaus gatvelių labirintais, daugybe žymių mečečių, musulmoniškų maldos namų, medresių (islamo religijos ir filosofijos mokyklos), pirčių ir fontanų. Nacionaliniame Egipto muziejuje Kaire saugoma daugiau kaip 100 tūkst. muziejinių vertybių iš beveik kiekvieno Egipto istorijos periodo. Dar XIV amžiuje įkurtame Khan al-Khalili  turguje  galima rasti visko ko tiktai reikia. Tai didžiausias Afrikos turgus. Kaire yra šešios koptų bažnyčios, kurios menkai tepasikeitė nuo jų pastatymo. Kaire taip pat verta pamatyti X a. Azharo mečetė,  XIV a. sultono Hasano mečetę, IX a. miesto vartus. Kairiajame Nilo krante randasi Giza, kurioje yra istorinės įžymybės – Didysis sfinksas(sveriantis daugiau nei 200 tonų) ir trys garsiausios  Egipto piramidės: Chefreno, Mikerino ir Cheopso (147 m aukščio)  – vienintelis išlikęs iš  septynių senovės pasaulio stebuklų.

Aleksandrija(Alexandria) – tai antras pagal dydį Egipto miestas, įkurtas Aleksandro Makedoniečio 332 m. Pr. Kr.  Faro saloje 280 m. Pr. Kr. buvo pastatytas Aleksandrijos švyturys, vienas iš 7 pasaulio stebuklų. Tuo metu tai buvo aukščiausias statinys pasaulyje, kurio sklindanti šviesa buvo matoma net už 50 km. nuo kranto. Šiaurinėje įlankos dalyje įsikūrusi pagrindinė miesto įžymybė  Qaitbey tvirtovė. Šį fortą – tvirtovę su apvaliais bokštais ir ambrazūromis į jūrą pastatė sultonas Ašrafas. Aukščiausias antikinis monumentas Aleksandrijoje - 25 m. aukščio raudono granito statinys imperatoriaus Diokletiano garbei. Mieste yra seniausia pasaulyje biblioteka užimanti 45 tūkst. kv. m.

Šv. Kotrynos vienuolynas išsidėstęs Sinajaus kalnų papėdėje, 1570 metrų aukštyje. Rašytiniuose šaltiniuose vienuolių buveinė šioje vietoje minima nuo 381 metų, o pats vienuolynas pastatytas valdant imperatoriui Justinianui (527-567 m.). Jis laikomas seniausiu pasaulyje tebeveikiančiu krikščionių vienuolynu.  Jo pavadinimas siejamas su legenda apie šventąją kankinę- Šv. Kotryną, tais laikais gyvenusią Aleksandrijoje ir nubaustą už savo tikėjimą. Vienuolyną juosia tvirtos 15 m aukščio granito sienos, o jo teritorijoje yra ne tik bazilika, bet ir mečetė. Vienuolyno teritorijoje auga erškėtis - krūmas, kurio ugnies liepsnoje  Dievas pirmą kartą apsireiškė pranašui Mozei. Šv. Kotrynos vienuolyne saugomos ikonos, rankraščiai, istoriniai dokumentai, bažnytinių reikmenų kolekcijos. 2002 m. dėl savo istorinės ir kultūrinės vertės Šv. Kotrynos vienuolynas įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.

Mozės kalnas –  šalia Šv. Kotrynos vienuolyno. Tai  2285 m. aukščio kalno viršūnė, kurioje pagal krikščioniškąją Bibliją, Mozė gavo 10 Dievo įsakymų, iškaltų akmens luituose. Sakoma, kad šio kalno viršūnėje pasitikus saulėtekį, atleidžiamos visos nuodėmės.

Luksoras(Luxor)  - tai senovės Egipto sostinė Tėbai. Luksoras yra antra labiausiai lankoma vieta Egipte po Gizos piramidžių. Luksoro šventykla - tai didinga Senovės Egipto šventykla, kuri buvo užnešta Nilo dumblu ir atkasta tik XIX a. Karnako šventykla – tai netoli Luksoro, rytiniame Nilo krante esantis šventyklų, obeliskų ir statulų kompleksas, skirtas egiptiečių dievams ir faraonams. Į Karnako šventyklą veda sfinksų, pavaizduotų  liūto kūnu ir avino galva, alėja. Kažkada ši alėja buvo 3 km. ilgio ir jungė abi šventyklas. Vakariniame Nilo krante – Karalių slėnis. Tai Egipto faraonų laidojimo vieta.  Kai kurių kapų ilgis siekia iki 200 metrų ir veda gilyn į uolą. Jų sienos ir lubos papuoštos religiniais siužetais. Netoli nuo Karalių slėnio randasi faraonės Hačepsutos atminimo šventykla – vienas gražiausių Egipto monumentų. Ji pastatyta natūraliame, iš kalnų sudarytame amfiteatre. Tris šios šventyklos terasas jungia nuolaidžios rampos.

Jeruzalė(Izraelis) – iš Šarm el Šeicho organizuojama kelionė į Jeruzalę. Kelionės metu galima pamatyti Alyvų kalnelį, Raudų sieną, pereiti Kančios keliu, kuriuo Jėzus nešė kryžių. Kelionės metu  galima išsimaudyti Negyvojoje jūroje.Ji pasaulyje žinoma kaip viena turtingiausių natūralių druskų šaltinių. Jūroje yra daugiau nei 35 skirtingų mineralų rūšių, kurie svarbūs ne tik odos priežiūrai, bet ir visam žmogaus organizmui.

Petra (Jordanija) -  iš Šarm el Šeicho organizuojama kelionė į Petrą - unikalų nabatiejų miestą, garsėjantį akmens statulomis, išskaptuotomis uolose apie 200 m. Pr. Kr. Tai  didžiausia Jordanijos vertybė ir vizitinė kortelė. Smėlynuose pasislėpęs senovinis raudonasis miestas dar vadinamas raudonąja dykumų rože. Uolose iškalti nuostabūs rūmai ir labai daug laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius. Petros miestas buvo ypatingai saugomas beduinų ir slepiamas nuo vakarų pasaulio. Tik 1812 m. šveicarų keliautojas Johanas Ludvigas Burckhardtas atrado Petros miestą, keliaudamas iš Sirijos į Kairą. 1985 m. Petra paskelbta UNESCO  pasaulinio kultūros paveldo objektu.

Kada geriausia skristi į Šarm el Šeichą?
Puikios sąlygos maudytis jūroje bei poilsiauti čia vyrauja ištisus metus, o saulėtų dienų yra daugiau, nei bet kuriame kitame pasaulio kampelyje. Žiemą   vandens temperatūra paprastai yra daugiau nei 20 ° C, o vasarą  pasiekia  ir 30 ° C. Lapkričio – kovo mėnesiais čia būna vėjuota, todėl karštą dieną atvėsina, o vakarais priverčia apsigaubti šiltesniu drabužiu. Pakrantės kurortuose aukštą temperatūrą sumažina nuo jūros pučiantis vėjas. Tolstant nuo jūros į šalies gilumą, oro temperatūra kyla. Oras čia karštas ir sausas.

Kokia Egipto valiuta ir kokios yra orientacinės kainos?
Egipto valiuta yra egipto svaras (EGP). Kainos gali būti nurodytos dviem būdais: 8,9 L.E, arba 0,89 pt. Daugelyje Egipto parduotuvių ir restoranų galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis. Valiutos keityklų ir bankų darbo laikas nėra apibrėžtas. Pinigus dažnai galima išsikeisti ir viešbučiuose esančiose keityklose.  Egiptas - pigi šalis turistams. Keliauti po šalį taip pat nėra brangu, o litras benzino čia kainuoja apie 1 svarą.

Kur ir kokius suvenyrus įsigyti Šarm el Šeiche?
Suvenyrus geriausia pirkti turguje, nes čia yra didesnis jų pasirinkimas, be to galima nusiderėti. Parduotuvės žiemą paprastai dirba iki 21.00 valandos, o vasarą iki  22.00 valandos. Mažesnės parduotuvės paprastai dirba kol yra klientų. Populiariausi Egipte perkami suvenyrai yra: papirusas, egzotiniai aromatiniai aliejai, prieskoniai, įvairių figūrų akmeninės statulėlės, medvilnės dirbiniai, egiptietiški auksiniai ir sidabriniai papuošalai, kaljanas(vandens pypkė).

Kokiai laiko juostai priklauso Egiptas?
Egiptas priskiriamas tai pačiai laiko juostai, kaip ir Lietuva, tačiau vieną rudens ir vieną pavasario mėnesį laikas Lietuvoje ir Egipte skiriasi, nes Egipte laikrodžio rodyklės sukamos visu mėnesiu vėliau.

Kokiu transportu važinėti Šarm el Šeiche?
Kurorte važinėja nebrangūs maršrutiniai autobusiukai. Jų maršruto kryptį ir vietovę nurodo rajono pavadinimas, o stotelės įvardijamos pagal kokį nors žymesnį šalia kelio esantį pastatą, viešbutį ar įstaigą. Dėl kainos reikia tartis prieš sėdant į autobusiuką, nes nuvykus į reikiamą vietą vairuotojas gali paprašyti ir didesnės sumos.  Patogiausia važiuoti taksi, kurį galima užsakyti viešbučio registratūroje arba susistabdyti gatvėje, tačiau kainą taip pat reikia derinti iš anksto.  Tarpmiestinių autobusų bilietų kainos priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo kompanijos ir autobuso kokybės. Tarp Šarm el Šeicho ir Hurgados kursuoja keltas, o kelionė į vieną pusę trunka apie 2 valandas. Automobilį Egipte išsinuomoti gali asmuo, sulaukęs 25-erių ir turintis tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, tačiau Egiptas garsėja chaotišku vairavimo stiliumi, todėl gatvėse tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams reikia būti atidiems.

Kokie paplūdimiai yra Šarm el Šeiche?
Visi paplūdimiai čia padengti smulkiu smėliu. Tačiau tik Nama Bėjaus kurortinėje zonoje ir Šarm El Majos įlankoje koralai netrukdo patekti į jūrą. Kituose paplūdimiuose koralai yra labai arti kranto, todėl maudytis rekomenduojama tik su specialia avalyne. Dauguma viešbučių turi nutiestus į jūrą pontoninius arba medinius tiltus, kad poilsiautojams būtų patogu patekti prie vandens.  Maudantis jūroje geriausia rankomis nieko neliesti, nes beveik visi koralai dilgina, o į kai kurios žuvis galima rimtai susižeisti.

Kokie yra muitinės apribojimai Egipte?
Į Egiptą draudžiama įvežti daugiau nei 200 cigarečių, 2 l alkoholinių gėrimų ir dovanų, kurių vertė viršija 500 EGP. Įvežant vaizdo kamerą, gali prireikti ją registruoti oro uosto muitinėje ir pažymėti pase išvykstant. Iš Egipto draudžiama išvežti antikinius daiktus, koralus, jūros kriaukles, dramblio kaulą ir krokodilo iškamšas.

Lietuvos piliečiams vykstantiems į Egiptą, būtina įsigyti vizą. Vizos išduodamos Lietuvos arba Egipto oro uostuose. Į Egiptą galima vykti tik turint galiojantį pasą (asmens tapatybės kortelė netinka). Pasas turi galioti ne trumpiau kaip 6 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos.

Kitą naujausią informaciją galima rasti adresu www.urm.lt

Lietuvos ambasada Egipte
Adresas: 23 Muhammad Mazhar Str., 5th floor
Zamalek
Cairo
ARAB REPUBLIC OF EGYPT
Telefonas: +20 2 2736 6461
Faksas: +20 2 2736 5130
El.p. adresas: amb.eg@urm.lt
www: http://eg.mfa.lt